Ko galima pasimokyti iš JAV universitete XX amžiaus viduryje dirbusio literatūros dėstytojo gyvenimo? Jei būčiau sau kėlus tokį klausimą, kažin ar būčiau skaičiusi John Williams romaną „Stouneris“. Nebuvo tokio klausimo, nes knygą skaitėme LNB Knygų klube. Taip jau išėjo, kad per metus išmokau klubo nariais pasitikėti. Tai, ką iš pasiūlytų variantų išrenkam – dar ne kartą nenusivyliau. Ne aš viena džiaugiuosi diskusijomis. Nes tarp išsakytų nuomonių ne kartą buvo ir tokių: „tokios knygos pati nebūčiau skaičiusi iki galo“ Arba „tikrai nebūčiau priėjusi iki šios knygos“. Bet juk taip ir praturtinam save, pažindamas kitus.
Knyga apie dėstytoją, jo pašaukimą, susižavėjimą literatūra. Tema man artima. Suprantu, kaip nelengva atsiplėšti nuo savo šaknų. Juo labiau, kad šio dėstytojo šaknys – sunkiai nedidelį žemės sklypelį įdirbantys tėvai. Ir sunkiai išgyvenantys iš darbo rezultatų, nors pluša ir jie, ir sūnus. Įvyksta pirmas ribų išplėtimas – tėvas nusprendžia leisti sūnų studijuoti. Suprantama, žemės ūkio dalykų, nes jis iš kaimynų girdėjo, kad ten visokių gudrybių esama, kaip kitaip ir geriau galima užauginti derlių.
Ribų praplėtimas
Herojaus laukė dar ne vienas ribų nepaisymas – pradėjęs žemės ūkio mokslus, jaunas kaimo vaikinas susižavi literatūra. Jį pavilioja bendrųjų dalykų dėstytojas, uždavęs keistą klausimą – ką tai reiškia? Ką nori Šekspyras tuo pasakyti? Išties, Stuoneriui tai pasirodė daug įdomiau ir prasmingiau už visus žemės ūkio pasiekimus mažam tėvų sklypely. Kartą pralaužtos ribos toliau lūžta lengviau, – jis ne tik keičia studijų profilį, jis užsikrečia gerbiamo dėstytojo pažiūromis ir neina į kariuomenę, jis sunkiai, tarsi žemės ūkio darbus, – studijuoja literatūrą. Ir apsigina daktaro diplomą. Pats tampa dėstytoju.
Karjera ir asmeninis gyvenimas
Karjera, kuri ir baigiasi šiek tiek sudėtingesnių iššūkių sprendimu toje pačioje institucijoje, su tais pačiais asmenimis, su kuriais ji pradėta. Tai jau visai kitaip, nei mūsuose. Bent jau manojoje patirtyje. Bet kai kurios skaudžios situacijos – atpažįstamos. Pavyzdžiui, didysis Stounerio pasipriešinimas katedros vedėjo proteguojama doktorantui, pademonstruojant jo nemokškškumą. Labai suprantu tos sudėtingo mūšio prasmę, juo labiau, kad situacijoje yra ne tik nemokšiškumas, bet ir fizinė negalia. Tai atpažįstama ir emociškai tikrai sudėtinga.
Bet gyvenimas ne vien darbu paremtas
Asmeninis gyvenimas… sudėtingas ir skausmingas. Žavintis literatūra, sunku suderinti kasdienybės iššūkius su proto, jausmų dramomis. Meilė, šeima… be galo skausminga. Skaitai ir nesupranti, kaip taip galima nesusikalbėti šeimoje? Net nebandyti kalbėti? Argi įmanoma toliau gyventi vienoje šeimoje, neaptariant akivaizdžių neatitikimų, nesusipratimų? Santykiuose, pažiūrose, meilėje… Pasirodo, galima. Tiesiog į gyvenimą žiūrint iš inercijos, kaip į sunkų triūsą mažame žemės sklypelyje. Ir darant tai, ką konkrečioje situacijoje manai, kad privalai padaryti.
Visa tai – patirtis, iš kurios daug galima pasimokyti, Man tai – akivaizdžios komunikacijos klaidos. Skausmas dėl jos nebuvimo. Nes gyvenimas teka… savaime. Kam jam priešintis. Net tuomet, kai iš tavęs žmona atima vienintelę dukrą, ją „daro“ populiaria, ir viskas baigiasi tuo, kad ir ji pabėga nuo šio kalėjimo, vadinamo šeima. Labai daug yra apie ką pamąstyti, o gal – atrasti, ir suprasti.
Kuo man ši knyga buvo biblioterapine?
Tai knyga, kuri padeda suprasti ne herojų, tiesiogine to žodžio prasme, o kasdienybės tragediją. Išlikimo prasmę, būtinybę kalbėtis tarpusavyje.
Keista, bet viltinga yra romano pabaiga, nors joje Stuoneris miršta. Tuo metu jis susitaiko su savo Likimu, prarasta meile, dukra. Ir pasilieka su jį prižiūrinčia žmona. Toks, koks jis yra, tapatus sau. Susitaikęs – matyt, tai ir yra gyvenimo stiprybė.
Knyga galiu rekomenduoti tiems, kam aktualu suprasti, kaip svarbu yra kalbėtis su tau artimais žmonėmis, aiškintis, mokėti išsakyti savo jausmus. Nes akivaizdžiai parodoma, kokios dramos iš to išsivysto. Taip pat ji gali būti naudinga suvokiant, kad išgyventi meilę, tai nebūtinai ją savintis. Su meile galima ir atsisveikinti, norint mylimam žmogui gero, suteikti jam progą vystytis.
Ir dar daug aktualių temų galima pamatyti šiame jautriame, pilname nutylėjimų romane apie meilę ir nemeilę sau ,gyvenimui, artimiesiems
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 