Jausmus reikšti reiktų dabar

Subtiliai glaustu stiliumi parašyta japonų literatūra žavi. Ne tik stiliumi, bet ir istorijomis. Toshikazu Kawaguchi romane „Kol dar neatšalo kava“ pasakoja apie praeityje susiklostančius santykius, į kuriuos galima trumpam sugrįžti. Romantiška istorija su mistikos elementais apie tai, kaip mes gailimės netgi sielojamės kažko nepasakę laiku, tarsi tai būtų pakeitę mūsų gyvenimą. Kas žino, gal taip ir būtų įvykę…

Tikiu, kad kiekvienas žmogus turi panašių nuoskaudų dėl neišsakytų žodžių ar laiku nesuvoktų minčių. Ir štai, pasirodo, yra tokia stebuklinga-paslaptinga kavinė, kurioje galima išpildyti tokį norą – susitikti su mums svarbiu, rūpimu asmeniu iš praeities ar ateities ir pasikalbėti. Trumpai, tik kol neataušo ant stalelio patiekta kava. Tačiau tokiam susitikimui įvykti reikia nemažai sąlygų – būti šios kavinės lankytojais, stebuklingą kelionę į praeitį (ar ateitį) nukeliančia kėdę užimti galima tik tuomet, kai ją trumpam palieka čia „užstrigusi skaitytoja“. Kol ji sugrįš, kėdėje įsitaiso „pakeliauti laiku“ pasiruošęs kavinės klientas, šito momento laukiantis iš anksto. Yra ir kitų sąlygų, kurias turi priimti ketinantis keliaujantis laiku. Tokių norinčių vis atsiranda… ir jie patiria, – kokie svarbūs mums yra jausmai, kaip nelengva įsijausti į kitą, jį suprasti ir … atleisti skriaudas, kurios vėliau visai ir neatrodo tokios svarbios…

Biblioterapinė, lengvai skaitoma knyga. Kelianti klausimą – ką mes norėtume pakeisti praeityje? O gal panašius dalykus reikia daryti dabar, kol esam dabartyje, kad paskui jie mūsų nepersekiotų?

Daiva Janavičienė