
Ne tik apie ligą, bet ir apie santykius. Neišsprendus santykių problemų, sunku išgydyti sergantį kūną
Stanislavo Stavickio – Stano autobiografinis romanas „Kodėl aš“ ilgokai pabuvo mano ketinamų perskaityti knygų sąraše. Neprisiruošiau pasiimti iš bibliotekos, gal vengiau? Bet šį kartą knyga netyčia pasirodė prieš akis, praeinant pro laisvalaikio skaitinių lentyną bibliotekoje. Ir pasiėmiau, ir perskaičiau, ir dabar rekomenduoju kitiems – kaip biblioterapinę knygą.
Labai atvira, lengvai parašyta, skaitosi tiesiog verčiant puslapį po puslapio. Nelengva emociškai, nuoširdi, – tiek, kiek gali būti nuoširdumo romane. Aš jaučiau autoriaus atvirumą, norą pačiam susigaudyti ir savo atradimais pasidalinti su kitais. Ne, tai ne žaizdų krapštymas, kad labiau skaudėtų. O nuoširdus susivokimas – apie savo gyvenimą ir užklupusią ligą. Onkologine liga nėra kuo didžiuotis, žinoma, bet perskaičius knygą, tikrai galima pajausti, kad jai užklupus, nereikia slėptis. Suprantama, viešam ir žinomam žmogui dar sudėtingiau – gi įprasta per TV matyti žavius, laimingus, besišypsančius žmones, tikrai neįprasta ir nedrąsu atsiverti, užklupus negaliai…
Labai jautriai aprašyti santykiai ir jų reikšmė sveikatai. Jeigu nėra gerų santykių – bandyk išsiaiškinti, kodėl. Jeigu neturi ryšių su mama, – nereiškia, kad jų nereikia. Jeigu manai, kad mama myli tik save, – o ar žinai jos gyvenimą, ar turi jėgų suvokti ir priimti ten vykusias tragedijas? Kodėl žmogus vienaip ar kitaip elgiasi – juk tam yra priežastys. Ar daug kas iš mūsų jomis domėjosi, jas žino? – ko gero tokių nėra daug.
Stano knygoje paliesta artimumo/nutolimo nuo mamos tema labai užkabino, gal dėl to, kad mano laikmečiu tiesiog nebuvo galima atvirai domėtis tėvų gyvenimu. Tai reiškė labiau grėsmę visiems, nei aiškumą. Tiesą sakant, aš visada galvojau – kas buvo – pražuvo, kam kapstytis po praeitį, reikia gyventi savo gyvenimą ir galvoti apie ateitį. Šis romanas užkabino vidines stygas ir privertė pagalvoti kitaip.
Rekomenduoju ne tik kaip knygą iš temos „gyventi su liga“ – nors čia ši linija labai svarbi. Man ši knyga labiau apie tai, kaip priimti ir gydyti vėžį. Galbūt čia įžvelgsime psichologinių krizių šeimos santykiuose priežastis, ši knyga suteikia progų į sunkias situacijas pažvelgti kitaip.
Daiva Janavičienė