Šeimoje magas, pasaulyje pripažintas rašytojas

Colmo Tobino romanas „Magas“ paremtas Thomo Manno biografija. Žinoma, tai literatūrinis kūrinys, tikslių detalių jame nereiktų ieškoti, bet susipažinti su iškilaus literatūros Nobelio laureato šeima, jo gyvenimo tėkme ir iš to kilusia kūryba man buvo labai įdomu.

Esu skaičius ne vieną T. Manno romaną, ypač žaviuosi jo keleto tomų tęstiniu kūriniu bibline tematika „Juozapas ir jo broliai“. Tiesa, C. Tobino romane apie šį kūrinį rašoma visai nedaug, svarbi detalė – kad gyvendamas neramiais pasaulinių karų įtampos laikais, T. Mannas nenorėjo gilintis į jų emocinį foną / gilumines sampratas. Jį raginusiems tai daryti vaikams sakė – šių laikų aš nesuprantu ir geriau jaučiuosi mąstydamas apie senovę, biblijinius laikus.

Perskaičius C. Tobino kūrinį, atsiveria daugiau T. Manno kūrybos klodų, potekstės, autoriaus suvokimų kontekstai. Romanas apima rašytojo vaikystę, abiejų tėvų įtaką berniuko pasaulėžiūros susiformavimui, jo talentų atsiskleidimui. Įdomi konkurencijos tarp brolių tema, – kai tėvai brolį Heinrichą matė labiau kūrėją, nei Thomą ir finansinę paramą išsilavinimui skyrė Heinrichui. Tomui už savo galimybes ir talentą teko pakovoti.

Jis vedė turtingą, žavią Katią, vokietijos žydaitę, – inteligentišką, išsimokslinusią, puikią namų Dvasios kūrėją. Tai labai gelbėjo rašytojui – ir dėl Katios gebėjimo tvarkytis su finansais, ir dėl jos poreikio globoti, turėti šeimą ir namus. Kiek tų namų jai teko pastatyti? – daug. Žinoma, ji ne sienas mūrijo, bet viską planavo, organizavo, prižiūrėjo įgyvendinimą. Šeima gyveno labai neramiais laikais, teko patirti abu pasaulinius karus, emigraciją, klajones po pasaulį. Žinoma, privilegijuotai, nes šeima visada buvo turtinga ir Katiai teko spręsti dilemas – kiek suaugusių šeimynykščių jie gali išlaikyti, globoti, sušelpti. Nes toli gražu ne visiems taip gerai sekėsi.

Didžioji šeimos paslaptis ir keistenybė – tarsi virusas paplitęs žavėjimasis ta pačia lytimi. Thomas visą gyvenimą žavėjosi jaunuoliais, jį įkvėpdavo gražūs, jauni kūnai. Tai atskira tema, man patiko, kad romane ji atskleidžiama delikačiai.

Thomas ir Katia turėjo šešis vaikus, gyveno pasiturinčiai, vaikai augo inteligentiškoje aplinkoje nesusidurdami su nepritekliumi net karo metu … bet suaugę jie nepatenkinti tėvais, turi daug priekaištų ypač tėvui, bet ir mamai. Kodėl? – romano autorius nekonstatuoja ir neinterpretuoja. Būtų įdomu apie tai padiskutuoti klube, su bendraminčiais. Manau, kad čia būtų skirtingų suvokimų. Tikriausiai ne tik šioje temoje galimas biblioterapinis pokalbis.

Magu T. Manną vadino vaikai, jaunėlė duktė magiškus tėtės galias įžvelgė jo gebėjime išbaidyti nakties šmėklas, neleidžiančias jai užmigti. Magiškas galias suaugusieji labiau pastebės rašytojo gebėjime valdyti žodį, mintis. Nobelio literatūros premija T. Manas apdovanotas jaunystėje, netoli trisdešimties. Jis sugebėjo taikliai perteikti vokiečių Dvasią, tautos šviesiąją dalį, ir smerkė ne tik Hitlerį, bet ir tuos, kurie juo patikėjo, priėmė tą baisią tamsą į širdį. Romane nemažai politikos, dėmesys tuomet gyvenusiųjų pasirinkimams, idėjų kovai, – tai sudarė didelę tuometės kasdienybės dalį ir neišvengiamai atsispindi rašytojo kūriniuose.

Romaną mums rekomendavo T. Mano muziejaus Nidoje gidė. Suintrigavo – skaityti tikrai buvo įdomu.

Daiva Janavičienė