Natsume Soseki romaną „Širdis“ pasiėmiau skaityti, nes tai modernios japonų literatūros pavyzdys, kitiems autoriams padaręs didelę įtaką. Glaustas siužetas – jaunuolio ir paslaptingo pagyvenusio vyro draugystė. Iš provincijos atvykęs studijuoti jaunuolis pagarbiai kalbina Sensejų (mokytoją), žavisi jo įžvalgomis, poelgiais, pažiūromis. Jaunuolis naivokai vertina sutiktojo protą, gebėjimus, dvasingumą, – jam tai kažkoks paslaptingas, šalia esančio paslaptingai dvasingo gyvenimo troškimus įkūnijantis žmogus. Jie kalbasi, eina pasivaikščioti, aptaria prakilnias temas. Esminis posūkis siužete įvyksta, kai paliečiama pinigų ir artimųjų tema. Ji išsivysto į Sensėjaus gyvenimo tragedijos atskleidimą.
Skaityti toliau “Širdis ir protas“