Emocijos nesilieja per kraštus, bet širdį kabina…
Akvilės Kavaliauskaitės knygą „Kūnai“ iš bibliotekos pasiėmiau dar iki jos įtraukimo į nominuojamus „Metų knygos rinkimus“ sąrašą. Labai džiaugiuosi, atradusi lietuvių autorės knygą, kurią galiu rekomenduoti ir kitiems. Man ši knyga labai patiko – išieškotu žodžiu, subtiliai reiškiamomis emocijomis, skaidriomis arba išmintingomis įžvalgomis.
Skaityti toliau “Lietuviškos novelės“
COVID-19 pažymėtais laikais visiems mums reikia skaitymo terapijos
Niekada nevėlu mokytis pesimistinį įvykių aiškinimo būdą paversti optimistiniu
Claidine Badey –Rodriguez psichologinę knygą „Nusprendžiau senti laimingai: kaip sutelkti savo gyvybinę energiją“ išsirinkau tikslingai, iš mūsų su Rasa Derenčiene rekomenduojamo biblioterapinių knygų sąrašo. Nes psichologinių knygų iš šio sąrašo nesu daug perskaičiusi. Pasirinkti minėtą knygą skaitymui, tiesą sakant, nebuvo paprasta. Deja, bet savyje nešiojuosi nuostatą, neleidžiančią sau pripažinti susidomėjimą senėjimo problemomis. Ko gero, tai buvo pripažinimas, o tai reiškia – terapijos pradžia.
Skaityti toliau “Ar įmanoma senti laimingai?“
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais (penkios apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos biblioterapijos asociacija) įgyvendina tęstinį projektą „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“. Pirmuoju projekto etapu 2020 metais numatyti mokymai savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojams išsitęsė daugiau nei pusmetį. Dėl COVID19 įtakos teko ne kartą atidėti ir iš naujo derinti mokymų grafiką, tačiau rugsėjo viduryje šis projekto etapas baigtas.
Skaityti toliau “Baigėme projekto „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ mokymus“
Kazuo Ishiguro distopinis romanas “Neleisk man išeiti“. Pasakojimas, turintis (kol kas?) realybėje neegzistuojančių visuomeninės struktūros elementų. Fantastika, tik ne technologijos čia svarbu, ir ne mokslas. Jis tik tarp kitko. Esmė čia – žmogaus jausmai, Siela, kurią turi visi gyvieji. Fantastinė visuomeninė sankloda – tai klonuotų individų mokykla, rengianti juos organų donorystei. Skaityti toliau “Nepatogi knyga apie jausmus ir sielą“
Stefano Zweigo autobiografinę knygą „Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai“ tikrai verta paskaityti asmenybės vystymo tikslais. Todėl ją galiu įvardinti biblioterapine. Neeilinė asmenybė, išskirtinis gyvenimas, gilus pasaulio suvokimas tikrai gali mus praturtinti įžvalgomis, emociniu nusiteikimu, taikliais komentarais apie mus supančią aplinką ir jos suvokimą.
Stefano Cveigo romaną „Širdies nerimas“ skaičiau ilgokai. Man jis lengvai nesiskaitė. Didelį psichologinį krūvį turinti knyga, daug išgyvenimų, jausenų, apmąstymų nelengvomis temomis. Siužete atspindėtas biblioterapijos procesas, tiesa, nepilnas. Arba tai, kas gali turėti įtakos asmens pasikeitimams, bet realiai neįvyksta. Šiuo atveju perskaityta pasaka pagrindiniam romano herojui, jaunam jautrios sielos karininkui, „numeta raištį nuo akių“. Jis suvokia ir pajaučia, kad pasakoje aprašytą džiną, „užsikorusį jaunuoliui ant nugaros“ jis pats sutiko gyvenime ir yra to žmogaus valdomas. Nežiūrint to, vaikinas neišsiaiškina, kurios vertybės jam svarbiausios ir todėl… nusprendžia geriau rizikuoti kare, nei spręsti išties sudėtingas meilės problemas gyvenime. Skaityti toliau “Jautrios sąžinės balsas“
Liudmilos Ulickajos knyga „Ievos dukterys“ labai rusiška. Skaitant, tokia, jau primiršta, rusiška Dvasia padvelkė, net nostalgija aplankė. Pagalvojau, kaip greitai nutolstam nuo kultūros, kuri visai neseniai buvo taip lengvai suvokiama. Dabar aiškiai pajutau, kad tolsta tas betarpiškas jausenų, emocijų konteksto suvokimas. Jau tenka paskaityti keletą kartų, kad įsijaustum… Skaityti toliau “Moteriškas vaizduotės žaismas“
Taip jau atsitiko, kad Stefano Cveigo iki šiol nesu skaičiusi. Nors apie jo psichologines įžvalgas, gilų žvilgsnį link Sielos gelmių, esu girdėjus ne kartą. Džiaugiuosi, kad laiku prisiminiau šį autorių, paieškojau ir perskaičiau jo novelių knygą „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Knygą galiu įvardinti biblioterapine dėl atidaus žvilgsnio ten, kur ne kiekvienas mato – gilyn į žmogaus Sielą, asmenybės giliuosius klodus.
Knygoje surinktos 9 novelės, kiekvienoje jų – atskira istorija …. apie nematomąją gyvenimo pusę. Ji yra šalia mūsų, bet kartu – jos nėra, nes nematom, o gal tiesiog nenorim matyti?
Skaityti toliau “Psichologinės novelės“
Julian Barnes romanas „Pabaigos jausmas“ man pasirodė biblioterapinis. Jis atvėrė naujus klodus, suvokiant, kaip mes patys jaučiam save ir kitus, ir kaip tai skiriasi nuo tų kitų išgyvenamos realybės. Nelengva, keistoka, bet verta paskaityti knyga.
