Upė tiesiog teka, net ir tuomet, kai joje tarp žolių įstringa gyvenimai
Latvių rašytojos Lauros Vinogradovos romanas „Upė“ mane labai įtraukė, ne tik pasakojamu siužetu, gal net labiau – stiliumi. Širdį veriančiomis detalėmis apie herojų jausenas, numanomus jausmus.
Skaityti toliau “Gyvenimo upėje“
Metų atradimas, mistika ir realus žmonių gyvenimas. Iš senovės, apie aisčių gentis.
Jausmų pagal abėcėlę neklasifikuojam. Bet žodžiai gali būti biblioterapiniais. Knygoje daug jautrių detalių, kurias aptariant gali užsimegsti terapinis pokalbis
Pasakojimai apie iškilias asmenybes veikia biblioterapiškai
Gyvenimo posūkiai, pasiryžus imtis pokyčių šeimoje. Skaitydama knygą linksmai kvatojausi, bet norėdama papasakoti apie ją, pajaučiau, kad kalbu apie dramas…
Nes piligrimai eidami siūbuoja, tarsi pingvinai. Nuotrauka iš knygos pristatymo Nacionalinėje bibliotekoje
Vaikystės ir jaunystės patirtis – nuoširdi mergaitė, sunkiai save atrandanti jauna moteris, nuoširdus priklausomybės išpažinimas
Profesionalus kitų žlugdytojas (ne)užgožia kūrėjo. Bet kokia to kaina?
Knyga, kuria dalinosi mamos. Gerai, kad tai nėra tikra istorija. Čia išsakomi pasiryžimo motinystei pavojai.
Jautri, nuoširdi knyga apie buvimą šalia neįgaliojo, kai nelengvai užsimezgęs bendravimas virsta meile, nors … abu supranta, kad ateitis tikrai ne tokia, apie kurią svajoja jauni žmonės.
BIBLIOTERAPIJA 