Eiti per gyvenimą, apmąstant ėjimą ir einančius
Valdo Papievio romanas „Eiti“ man persiskaitė, kaip vienatvės apmąstymų knyga. Apie kitų gyvenimų stebėjimą ir ėjimą … ne tiek konkrečiu keliu, kiek … gyvenimo šalikele.
Skaityti toliau “Vaikštinėtojų bendruomenė“
Jeigu tekstas sukelia šypseną ir pakelia nuotaiką – jis jau biblioterapinis
Maria Parr puiki knyga „Vaflinės širdelės“ biblioterapine labiausiai gali tapti suaugusiems, mano nuomone. Nors tai – vaikams skirta literatūra. Tokie linksmų išdaigų ir kartu rimtų temų pasakojimai tiesiog glosto širdį…
Skaityti toliau “Vaikiškos išdaigos – biblioterapijai“
Pasakojimas apie gėrio ir blogio susidūrimą … gete. Kur nelabai yra vietos gerumui, bet jo čia tikrai yra. Kur siautėja įstatymiškai apibrėžtas blogis, bet jo padarinius galima sušvelninti…
Lietuvių kilmės žydų rašytojo Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“ apie tai, kokia stipria jėga gali būti draugystė, tarpusavio palaikymas, aukojimasis vardan kitų. Gal tik knygose, gal tai per daug romantiška – bet labai įtaigu, subtilu, jautru.
Skaityti toliau “Draugystė, meilė, getas“
Jie susirenka pabūti apleistame pastate. Į Lizdą priimami tik gebentys susigraudinti
Ilonos Ežerinytės apysaka „Verksnių klubas“ apie paauglius. Tema jautri, herojai skirtingi. Siužetą apjungianti tema – paauglystėje išgyvenamos problemos, kai suaugusieji – per toli, kad suprastų. O juk būna, kad vaikas tampa atrama besikeliančiam iš dugno tėvui, kaip nutinka Linai.
Skaityti toliau “Nebijančių verkti paauglių klubas“
BIBLIOTERAPIJA 