Pokalbiai su amžininkais

Į Liškiavos piliakalnį...
Į Liškiavos piliakalnį… D. Janavičienės nuotr.

Skaityti Jurgos Ivanauskaitės knygas man nelengva. Iki šiol jos skaitytų romanų, nei kelionių knygų biblioterapinėmis negalėjau įvardinti, bent jau savo subjektyvia patirtimi. Vis norėjau paskaityti jos paskutinę eilėraščių knygą, kuri (kaip ne kartą esu kažkur skaičiusi) labai skiriasi nuo ankstesnės kūrybos. Bet netgi nacionalinėje bibliotekoje „Odės džiaugsmui“ paskaityti negavau, ją skaityti galima tik skaitykloje. Taip ir neprisiruošiau tam žygiui. Bet… praeinant palei Laisvalaikio skaitymo fondą, išdėstytą fojė, akis užkliuvo už „Švelnūs tardymai“ viršelio. Ištraukiau, nustebau, kad tai – J. Ivanauskaitės knyga… ir ją pasiėmiau.

Skaityti toliau “Pokalbiai su amžininkais“ →

Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika

bmd
Stebuklas ant palangės. Viduržemy pražydo klivija. D. Janavičienės nuotr.

Vienas iš biblioterapinės veiklos aspektų – teminių rekomendacijų parengimas. Rekomenduojame vienas kitam knygas dažniausiai tiesiog pasisakydami, kad tai „gera knyga“. Žinant komunikacijos proceso subtilybes, akivaizdu, kad kiekvienas po šiuo bendru, labai plačiu išsireiškimu („gera knyga“) turim kažką tokio omeny, kuo ta knyga mums patiko, įkvėpė, tiesiog patraukė. Štai tokių detalių ištraukimas į dienos šviesą jau ir galėtų būti įvardintas, kaip biblioterapijos paieška. Pačiam sau įvardinti, kodėl ši knyga mane patraukė? Kuo ji užkabino mano Sielą, o gal net ir Dvasią? Skaityti toliau “Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika“ →

Knyga apie vertybes ir… nuvažiavusį stogą

Žvejoti - tai technologija, o būti gamtoje - vertybė. D. Janavičienės nuotr.
Žvejoti – tai technologija, o būti gamtoje – vertybė. D. Janavičienės nuotr.

Apsidžiaugiau aptikus kitų rekomenduojamą knygą apie vertybes. Ne šiaip teorinę knygą, o romaną. Labai norėjau ją perskaityti. Tai Robert M. Pirsig knyga „Dzenas ir motociklo priežiūros menas“. Perskaičiau ir manau, kad jos apibūdinimas buvo netikslus, netgi – klaidinantis. Tai nėra romanas, nors galima pamatyti šio žanro užuominas, – atsekti pasakojimo siužetą, susikurti keleto herojų portretus, charakterių detales. Aš šią knygą įvardinčiau autobiografine atradimų knyga. Apie skaudžias per gilių apmąstymų pasekmes, šiandienine terminologija vadinamas „nuvažiavusiu stogu“. Žinoma, tai mano nuomonė. Ji pakankamai subjektyvi. Skaityti toliau “Knyga apie vertybes ir… nuvažiavusį stogą“ →

Brandi biblioterapijai rudens ir žiemos sandūra

Su seminaro svečiais ir LBA prezidente. Iš kairės: Karolina Maanmieli, Jūratė Sučylaitė, Tony Wall, Viktoria Field, Daiva Janavičienė
Su seminaro svečiais ir LBA prezidente. Iš kairės: Karolina Maanmieli, Jūratė Sučylaitė, Tony Wall, Viktoria Field, Daiva Janavičienė.

Nesu tikra, ar tai Likimo žaismas, ar organizatorių planai lėmė, kad Lietuvos biblioterapijos asociacija įkurta paskutiniąją 2017 metų rudens dieną – lapkričio 30- ąją. O pirmoji žiemos diena atžymėta bendraminčių susitelkimu, išbaigiant visas reikalingas procedūras ir tęsiant kūrybingą pasibuvimą tarp „rimtai užsikrėtusiųjų“ biblioterapijos virusu. Skaityti toliau “Brandi biblioterapijai rudens ir žiemos sandūra“ →

Vyrai pripažįsta šią knygą biblioterapine

Vyrai nelinkę rodyti emocijų. D. Janavičienės nuotr. (skulptūra prie Vilnojos ežero)
Vyrai nelinkę rodyti emocijų. D. Janavičienės nuotr. (skulptūra prie Vilnojos ežero)

Ne kartą susitikimuose ir praktiniuose užsiėmimuose esu girdėjusi dalyves sakant, kad vyrai bibliotekose dažnai teiraujasi ir skaito Juozo Požėros knygą „Žuvys nepažįsta savo vaikų“. Neseniai tai išgirdau dar kartą iš biblioterapijai skirtame užsiėmime dalyvavusio vyro, kuris pasakė: „skaitydamas šią knygą aš supratau, kaip svarbu artimiesiems sakyti gerus žodžius“. Jau vien šis argumentas yra labai svarus, nors vyras paminėjo ir dar keletą. Šį kartą pasiryžau neatidėliodama knygą susirasti ir paskaityti. Skaityti toliau “Vyrai pripažįsta šią knygą biblioterapine“ →

Tiršta gyvenimo tėkmė

laiptai_ruduoKnygą atradau ne pati. Ją rekomendavo kažkas iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos kolegių interneto svetainės rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“. Labai mėgstu šią rubriką, ji parodo tam tikrą takelį, renkantis knygas. Nes šiaip užkliūti už pavadinimo – jau nėra vilties. Mažai vaikštau po knygų lentynas. Sudomina dabar interneto vaizdai, kartais – ten rasti nuoširdūs žodžiai.

Manau, kad knygos pagal viršelį nesirinkčiau. Gintarine šviesa švytinčios vilko akys man neatrodo viliojančiai. Daugiau bauginančiai. Kaip ir pats vilko įvaizdis, net keista, kad jau kelintoje knygoje jį aptinku. Kodėl anksčiau to nepasitaikė? – retorinis klausimas… Skaityti toliau “Tiršta gyvenimo tėkmė“ →

Biblioterapijos konferencijos derlius

birstono_grozis
Birštonas konferencijos dalyvius pasitiko išskirtinai pasipuošęs. D. Janavičienės nuotr.

2017 metų spalio 20 dieną Birštono Kurhauze vyko praktinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Tai jau trečioji kas antrus metus vykstanti konferencija, šiemet pirmąkart sulaukusi ir pranešėjų iš užsienio. Konferencijos metu įsteigta Lietuvos biblioterapijos asociacijos iniciatyvinė grupė, asociacijos iniciatyvinės grupės pirmininke tapo doc. dr. Jūratė Sučylaitė. Skaityti toliau “Biblioterapijos konferencijos derlius“ →

Drakonas stipresnis už valią

prie_rasytoju_sienos„Heroiną“ norėjau perskaityti seniai. Matyt, nelabai norėjau, nes vis neprisiruošdavau, negaudavau pasiskolinti, – tiesiog po ranka pasitaikydavo kažkas kitas. Dabar atėjo eilė. Gerai, kad paskaičiau, nors ji mane daugiau sukrėtė, nei davė vilties (kaip rašoma knygos anotacijoje). Tiesa, kad galima įžiūrėti ten viltį, bet tikrai mažą. Kaip iliuzijų išsklaidymą tiems, kurie jose skęsta, – gal ir tai būtų pagalba tokioje situacijoje, nežinau. Skaityti toliau “Drakonas stipresnis už valią“ →

Biblioterapija ir stresas dėl informacijos perkrovų

Dangaus ženklai. D. Janavičienės nuotr.
Dangaus ženklai. D. Janavičienės nuotr.

Seniai galvojau apie informacijos pertekliaus grėsmę sveikatai. Pati tai aštriai patyriau, rengdama daktaro disertaciją. Intuityviai suvokiau, kad atsiradę fiziniai negalavimai yra tiesioginė per didelio informacijos kiekio, kurį turi apimti sąmonė, pasekmė. Po daugelio metų didelį įspūdį man padarė nuotoliniai kursai, kuriuos turėjome studijuoti pagal kvalifikacijos kėlimo programą Lietuvos Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje. Ypatingai psichologo Mariaus Daugelavičiaus paskaitos „Kas yra stresas“ ir „Kaip įveikti stresą?“. Vienoje iš šių paskaitų dėstytojas pateikia aiškią schemą, kaip impulsais mus veikianti informacija sukelia įtampą mūsų organizme. Skaityti toliau “Biblioterapija ir stresas dėl informacijos perkrovų“ →

Ar galima meilei pritaikyti taisykles?

Užauginti vaikus su meile. D. Janavičienės nuotr.
Auginti vaikus su meile. D. Janavičienės nuotr.

Nemanau, kad būčiau kada pati pasirinkusi skaityti knygą „Keturiasdešimt meilės taisyklių“.  Taisykles taikyti meilei – na, tikrai jau neįmanoma. Bet… informaciją apie knygą radau biblioterapinių knygų svetainėje „Biblioterapijos studija“, be to, šią knygą siūlė biblioterapijos užsiėmimo dalyvės. Ne vienos iš jų nuomone, tai „knyga, kuri gali pagelbėti kitiems, nes pagelbėjo ir man.“ Skaityti toliau “Ar galima meilei pritaikyti taisykles?“ →