Įsisukęs gyvenimo sūkurys nustumia pasiryžimą išeiti

Apie gyvenimo sunkumus, vertybes, tarpusavio palaikymo būtinybę

Annie Lyons romano „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“ pagrindinei herojei 85 metai. Ir ji apsisprendžia eutanazijai. Nes gyventi jau per sunku – ligos sekina, energijos trūksta, gyvenimo planų nėra. Netgi artimųjų nėra – ilgai slaugyta mama išgyveno virš 90 metų, o savos šeimos nėra. Jos paskutinės gyvenimo dienos visai neįkvepia Eudoros norėti kuo ilgiau gyventi. Ir kas iš to, kad slaugytojai dirbtinai saugo tavo gyvybę. Argi tai ir yra gyvenimo tikslas? – tokios ir panašios mintys Eudorai padeda apsispręsti.

Skaityti toliau “Įsisukęs gyvenimo sūkurys nustumia pasiryžimą išeiti“ →

Būna ir tokių disertacijų

Nustebau, kad tai disertacija. Kita vertus – įdomu. Tiesa, tai meno disertacija – projektas. Skaityti įdomu

Dariaus Žiūros autobiografinės prozos knyga „Diseris“ parengta (kaip suprantu) Vilniaus dailės akademijoje apgintos meno disertacijos pagrindu. Kūrinys man įdomus dėl keleto dalykų. Jam suteiktas 2024 metų knygos titulas, kita komisija leidiniui skyrė kūrybiškiausios knygos titulą. Tai intriguoja, bent jau skatina susipažinti su turiniu.

Skaityti toliau “Būna ir tokių disertacijų“ →

Šiltas pasakojimas apie šeimą ir tėvą

Jautriai apie tėvą nedaug kas kalba, todėl knygą tikrai verta paskaityti

Shin Kyung-sook „Kai nuvykau pas tėvą“ Pietų Korėjos rašytojos romanas apie daugiavaikę šeimą, daugiausiai dėmesio skiriant tėvui. Tokio šilto, tikroviško pasakojimo apie tėvą dar nebuvau skaičius. Gyvenimas sunkus, artėjant jo saulėlydžiui, pats laikas vaikams apmąstyti savo, visos šeimos ir tyliai šalia gyvenusių tėvų nueitą kelią.

Skaityti toliau “Šiltas pasakojimas apie šeimą ir tėvą“ →

Mistiškas ir kasdieniškai baugus gyvenimas kalnų kaimelyje

Iš mistikos ir poezijos supintas pasakojimas

Ispanų rašytojos Irenės Solà romanas „Aš dainuoju, o kalnas šoka“ – tikra poezija, metaforų rinkinys, pasakojantis apie baugią kaimelio kalnuose, netoli Prancūzijos pasienio, kasdienybę. Žmonės suaugę su gamta, iš čia metaforos, poezija, mitai. Kalnai, kuriuose ganosi stirnos… o vaikai renka bėgančių kareivių išmėtytą amuniciją. Toks žaidimas, surinktos amunicijos – pilni kalnų gyventojų kluonai. Vis pasipildo iš eilinio karo. Bet knyga ne apie karą, apie taikų gyvenimą, auginant daržoves, mylintis, einant į darbą. Kažkodėl vyrams neskirta ilgai gyventi. Jie vis miršta pačioje jaunystėje. Kaimo poetas Ilaris nelaimingo atsitikimo metu žuvo vos sulaukęs dvidešimties. O jo tėvą beveik tokioje pat jaunystėje nutrenkė žaibas. Šeimos atmintyje jie tokie brangūs, tokie jautrūs ir mylintys.

Skaityti toliau “Mistiškas ir kasdieniškai baugus gyvenimas kalnų kaimelyje“ →

Ginklu prieš savus virtęs įgimtas teisuolis

Bendruomenė apie Niką žinojo, kad jis visada sako tiesą. Organizuojantis trėmimą nacis tuo pasinaudojo, kad įtikintų visus paklusti nesipriešinant …

Mitch Albom romanas „Melagis“ – klasikinė biblioterapinė knyga. Daug išbandymų praėję pagrindiniai herojai išlaiko (arba atranda) Viltį, teisieji pagaliau yra suprasti kitų, o blogieji sulaukia užtarnauto atpildo. Išbandymų visiems tenka nemažai, pagrindinė knygos ašis sukasi apie Holokaustą. Pirmoji knygos dalis labai sunki emociškai (nors patiriami siaubai aprašomi neutraliu tonu, bet vistik – tiek skausmo neįmanoma perskaityti be kančios). Tolesniuose skyriuose matom pelnytą “atlygį“ skriaudėjams, likę gyvi kažkaip tęsia gyvenimą, o jis teka ir tiek.

Skaityti toliau “Ginklu prieš savus virtęs įgimtas teisuolis“ →

Apie ligą, įpratimą, filosofiją, išmintį…

Simbolinis kalnas nebūtinai priima besigydančius, kartais jį įveikti tenka ir sveikiems

Thomo Manno romanas „Užburtas kalnas“ – tikras skaitymo iššūkis. Jau vien apimtis – daugiau nei 900 psl. Ilgai žiūrėjau į knygą nesiryždama pradėti, pradėjus ir įpusėjus, teko atsitraukti (nes teko pasaugoti akis). Grįžti atgal nebuvo lengva. Bet įveikiau, šį romaną perskaičiau ir tuo džiaugiuosi.

Skaityti toliau “Apie ligą, įpratimą, filosofiją, išmintį…“ →

Japoniškas kvietimas subtilumui

Ryškioje šviesoje nyksta subtilus grožis

Jun`ichiro Tanizaki esė (filosofinių estetinių apmąstymų) knyga „Odė šešėliams“ parašyta 1933 metais, lietuvių kalba publikuota 2022-aisiais. Skaitant jutau, kad gal ir yra tam tikrų pasikeitimų ar neatitikimo mąstyme, tačiau pagrindinė mintis knygoje labai rezonuoja. Man tai – kvietimas atsigręžti į savo (šiuo atveju japonų) estetiką, o ne pamėgdžioti kitus.

Skaityti toliau “Japoniškas kvietimas subtilumui“ →

Graži bendruomenė – skaudūs likimai

Jautrus pasakojimas apie vaikystę Armėnijoje

Narine Abgarian romanas „Žmonės, kurie visada su manimi“ apie skaudžią armėnų tautos dalią ir gebėjimą išgyventi, iškentėti ir vėl įprasminti kasdienybę. Autorė puiki pasakotoja, lengvai valdo žodį, rikiuoja įvykius, perduoda būsenas, mintis, tyloje bręstantį pasaulio tvarkos pažinimą.

Skaityti toliau “Graži bendruomenė – skaudūs likimai“ →