Besitęsiantis gyvenimas

Gyvenimas tęsiasi net karo metu

Retokai paskaitau, o ir parašau apie lietuvių autorių knygas. Kažkaip neužliūva. O ir ne visas perskaitytas galėčiau įvardinti terapinėmis, ypač – viltingomis. Šįkart džiaugiuosi perskaičiusi ir galėdama pasidalinti mintimis apie Inos Pukelytės ronamą “Panelės iš Laisvės alėjos“. Gyvenimiška,  nespaudžianti niūrumu ir nelaimėmis knyga, nors… veiksmas vyksta laikotarpiu iki karo ir apima ir Antrojo pasaulinio karo pradžią Kaune.

Skaityti toliau “Besitęsiantis gyvenimas“ →

Kam skirta ta paskutinė meilė?

Alinos Bronsky romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ mano manymu yra apie kantrias, nepalaužiamas ir išmintingas Rusijos moteris. O gal – vieną moterį, babą Dunją. Per jos personažą išsakomas susižavėjimas daugeliu, labai daugeliu rusių (o gal ir plačiau – sovietinių moterų), ant savo pečių tempusių (o gal ir tebetempiančių) didžią naštą.

Skaityti toliau “Kam skirta ta paskutinė meilė?“ →

Psichiatro – rašytojo memuarai

Esu Irvino Yalomo knygų gerbėja, todėl jo autobiografinę knygą “Tampant savimi: psichiatro memuarai“ skaičiau su dideliu džiaugsmu. Pati savimi patvirtinu mintį, kad išgyvenant atskirtį (tegul tik dirbant nuotoliniu būdu) vienas iš būdų pailsėti ir atsigauti yra širdžiai mielos knygos skaitymas. Dalinuosi tik keletu detalių, kurios mane knygoje labiausiai užkabino. Žinoma, kiekvienas joje galite atrasti sau svarbius dalykus, kurie gali visai nesutapti su mano pastebėjimais. 




 Skaityti toliau “Psichiatro – rašytojo memuarai“ →		

Skaitymas ir rašymas padeda įveikti depresiją

Ieškantiems kelio link GYVENIMO

Matt Haig knygą „Kodėl verta gyventi“ pasirinkau skaityti pagal biblioterapinių knygų sąrašą. Rasa Derenčienė rekomendavo, todėl patikėjau, kad reikia ją paskaityti. Atradau dar vieną patvirtinimą, kaip knygų skaitymas ir rašymas gali pagelbėti, šiuo atveju – jaunam žmogui padeda išeiti iš sunkios depresijos.

Skaityti toliau “Skaitymas ir rašymas padeda įveikti depresiją“ →

Autobiografinis romanas

Kai į save jaunystėje žvelgi patyrusio žmogaus širdimi

Elias Canetti rašytojas, nusipelnęs Nobelio premijos. Jo knygą „Fakelas ausyje“  man skaityti nebuvo lengva, bet įdomu. Autobiografinė knyga skirta dešimčiai metų gyvenimo (1921-1931). Ankstyvoji jauno žmogaus branda, savarankiško gyvenimo pradžia, pasaulio pažinimo troškulys… Per inteligentišką, įžvalgų, aštrų žvilgsnį į save ir pasaulį žvelgiantis jaunuolis. Nors daugelis dalykų jau atspindi suaugusio vyro žvilgsnį, tačiau yra ir jaunuoliui būdingų prieštaravimų, savęs ieškojimų, protestų prieš mamos globą ir… žavėjimasis inteligentiškąją Viena, Paryžiumi, Berlynu.

Skaityti toliau “Autobiografinis romanas“ →

Lietuviškos novelės

Emocijos nesilieja per kraštus, bet širdį kabina…

Akvilės Kavaliauskaitės knygą „Kūnai“ iš bibliotekos pasiėmiau dar iki jos įtraukimo į nominuojamus „Metų knygos rinkimus“ sąrašą. Labai džiaugiuosi, atradusi lietuvių autorės knygą, kurią galiu rekomenduoti ir kitiems. Man ši knyga labai patiko – išieškotu žodžiu, subtiliai reiškiamomis emocijomis, skaidriomis arba išmintingomis įžvalgomis.

Skaityti toliau “Lietuviškos novelės“ →

Ar įmanoma senti laimingai?

Niekada nevėlu mokytis pesimistinį įvykių aiškinimo būdą paversti optimistiniu

Claidine Badey –Rodriguez psichologinę knygą „Nusprendžiau senti laimingai: kaip sutelkti savo gyvybinę energiją“ išsirinkau tikslingai, iš mūsų su Rasa Derenčiene rekomenduojamo biblioterapinių knygų sąrašo. Nes psichologinių knygų iš šio sąrašo nesu daug perskaičiusi. Pasirinkti minėtą knygą skaitymui, tiesą sakant, nebuvo paprasta. Deja, bet savyje nešiojuosi nuostatą, neleidžiančią sau pripažinti susidomėjimą senėjimo problemomis. Ko gero, tai buvo pripažinimas, o tai reiškia – terapijos pradžia.

Skaityti toliau “Ar įmanoma senti laimingai?“ →

Nepatogi knyga apie jausmus ir sielą

Kazuo Ishiguro distopinis romanas “Neleisk man išeiti“. Pasakojimas, turintis (kol kas?) realybėje neegzistuojančių visuomeninės struktūros elementų. Fantastika, tik ne technologijos čia svarbu, ir ne mokslas. Jis tik tarp kitko. Esmė čia – žmogaus jausmai, Siela, kurią turi visi gyvieji. Fantastinė visuomeninė sankloda – tai klonuotų individų mokykla, rengianti juos organų donorystei. Skaityti toliau “Nepatogi knyga apie jausmus ir sielą“ →

Išmintingo europiečio prisiminimai

Stefano Zweigo autobiografinę knygą „Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai“ tikrai verta paskaityti asmenybės vystymo tikslais. Todėl ją galiu įvardinti biblioterapine. Neeilinė asmenybė, išskirtinis gyvenimas, gilus pasaulio suvokimas tikrai gali mus praturtinti įžvalgomis, emociniu nusiteikimu, taikliais komentarais apie mus supančią aplinką ir jos suvokimą.

Skaityti toliau “Išmintingo europiečio prisiminimai“ →

Jautrios sąžinės balsas

samanosStefano Cveigo romaną „Širdies nerimas“ skaičiau ilgokai. Man jis lengvai nesiskaitė. Didelį psichologinį krūvį turinti knyga, daug išgyvenimų, jausenų, apmąstymų nelengvomis temomis. Siužete atspindėtas biblioterapijos procesas, tiesa, nepilnas. Arba tai, kas gali turėti įtakos asmens pasikeitimams, bet realiai neįvyksta. Šiuo atveju perskaityta pasaka pagrindiniam romano herojui, jaunam jautrios sielos karininkui, „numeta raištį nuo akių“. Jis suvokia ir pajaučia, kad pasakoje aprašytą džiną, „užsikorusį jaunuoliui ant nugaros“ jis pats sutiko gyvenime ir yra to žmogaus valdomas. Nežiūrint to, vaikinas neišsiaiškina, kurios vertybės jam svarbiausios ir todėl… nusprendžia geriau rizikuoti kare, nei spręsti išties sudėtingas meilės problemas gyvenime. Skaityti toliau “Jautrios sąžinės balsas“ →