Chemija virtuvėje, tarp žmonių, per televiziją…

Savarankiškos, veiklios moters gyvenimas. Chemijos pamokos, ruošiant vakarienę. Gyvenimiška, ir kartu naivi pasaka

Bonnie Garmus romanas „Chemijos pamokos“ – apie siekiančią lygiateisiškumo amerikietę. Elizabetė Zot – protinga, veikli, norinti savarankiškai gyventi mokslininkė. Pasakojimas sukasi apie JAV šeštame praeito amžiaus dešimtmetyje tekantį gyvenimą. Kai kas stebina, kai kas gąsdina, – tam tikros santykių detalės tiek patvarios, kad mažai vilčių pasikeitimams. Moteris mokslininkė, dirbanti laboratorijoje tarp vyrų, kurie linkę ignoruoti jos pasiekimus, – arba juos pasisavinti, įrašydami savo pavardes. Žinoma, tai atsitinka tuomet, kai pasiekimais ima domėtis pašaliniai. Ar ši klasikinė tradicija nyksta? – kažkodėl abejoju.

Skaityti toliau “Chemija virtuvėje, tarp žmonių, per televiziją…“

Meilė, pabėgėliai, karas

Atspindėtas laikotarpis beveik prieš 100 metų, nejauku, kaip viskas kartojasi. Norisi tikėtis, kad globaliai pasirinksim kitą scenarijų

Beprotiškoj geopolitinėje situacijoje, kurioje esame dabar … kaip tik tinka skaityti meilės romanus. Aktualu ir tai, kad meilės istorija vyksta Europoje įsigalint fašizmui. Ericho Marios Remarko „Naktis Lisabonoje“ apie stiprią, ne vieną išbandymą atlaikiusią meilę, – ir tuo istorija gali būti biblioterapine.

Skaityti toliau “Meilė, pabėgėliai, karas“

Apie meilę armėniškai

Ryškūs veikėjai, daug išgyvenamo vargo, tačiau kasdienybėje išlieka meilės troškimas, laimės akimirkos, tikėjimas ateitimi. 

Narine Abgaryan romanas „Simonas“ yra apie meilę. Bet ne apie romantiškus santykiu ar nuotykius, o apie provincijos gyvenimą ir jame pasislėpusius meilės trupinius. Meilė ateina iš didelio jos trūkumo, netikėtai užklumpa nusivylusias ar pamirštas moteris. Romano rišamoji ašis – gražus, tvirtas, darbštus vyras, vardu Simonas. Tik pabaigoje supranti ir jam tekusios dalios sunkumą, pasirodo, pirmoji jo meilė … neišlaikė išbandymų, o sukurta šeima tik iš reikalo ir žmonos pastangų, noro pamiršti tikrąją pirmąją meilę.

Skaityti toliau “Apie meilę armėniškai“

Netipiškas gyvenimas ir išskirtiniai gabumai

Pagaminti puikų smuiką … niekur to nesimokius ir netint instrumentų, argi tai įmanoma?

Rodaan Al Galidi romanas „Autistas ir pašto balandis“ atspinti ne kasdien sutinkamą, sėkmingai susiklosčiusį autisto gyvenimą. Gertas atėjo į pasaulį keistai, jame visai nesiekė įsitvirtinti, – tiesiog gyveno. Mamai teko sunkus vaidmuo – rasti santykį su kitaip suvokiančiu pasaulį vaiku. Mamos patirtis, kaip auginti tokį keistą, neįprastus reikalavimus aplinkai turintį vaiką, tikrai nelengva. Bet ji pasakojime – toli gražu ne pagrindinė veikėja. Nevengianti alkoholio, dirbanti sendaikčių parduotuvės kasininke, vis tik Žaninė sugebėjo išlaviruoti, suteikdama sūnui Gertui priežiūrą ir kartu – laisvę.

Skaityti toliau “Netipiškas gyvenimas ir išskirtiniai gabumai“

Penki susitikimai rojuje

Gyvenimo kelio apmąstymas, po mirites susitikus su svarbiais tavo kelyje žmonėmis

Mitch Albom romaną „Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“ skaičiau pagal vienos iš tyrimo dalyvės pasakojimą. Tyrimas skirtas grožinės literatūros skaitymo prasmingumui, jo tekstas tebėra pakeliui, pas redaktorių. Redaguodama straipsnio tekstą, prisiminiau šią rekomendaciją ir džiaugiuosi perskaičius knygą.

Skaityti toliau “Penki susitikimai rojuje“

Pastangų reikalaujantis „Stiklo karoliukų žaidimas“

Rekomenduoju paskaityti romano pabaigoje esantį priedą prie pagrindinio pasakojimo “Trys gyvenimai“. O viską – kaip jau Likimas lems…

Hermann Hesse romaną perskaičiau kaip istoriją apie tarnavimą, buvimą sistemoje, lyderystę hierarchijoje ir visų gyvenimo pasiekimų atsisakymą. Man labiausiai surezonavo paskutinė knygos dalis – paliktieji pagrindinio romano herojaus Jozefo Knechto raštai, tarsi romano istorijos papildymas. Mano nuomone, mistiniuose pasakojimuose „Trys gyvenimai“ – yra viso romano esmė. Gyvenimai pagal skirtingų religijų sampratas. Atskirtys apie gyvenimo suvokimą, siekius, džiaugsmus, vargus ir skausmus, – ir gyvenimo užbaigimą.

Skaityti toliau “Pastangų reikalaujantis „Stiklo karoliukų žaidimas““

Dievo valia kraujo šėlsmui užpuolus

Turtais apipilta šeima, kuriai parduotas Juozapas, nėra laiminga. Čia jaunuolis daro karjerą, tampa neteisėtų aistrų objektu, bet laikosi įžadų savajam Dievui

Trečioji Thomo Manno romano „Juozapas ir jo broliai“ dalis „Juozapas Egipte“ yra apie nelaimingą, žemiškais turtais apipiltą Potifaro šeimą ir jai tarnaujantį vergą Juozapą. Istorijos ašis – gražaus ir protingo jaunuolio negebėjimas elgtis adekvačiai, (ne)atsakant į brandaus amžiaus Potifaro žmonos aistrą.

Skaityti toliau “Dievo valia kraujo šėlsmui užpuolus“

Būti savimi ar gyventi kitų gyvenimus

Apie darboholizmą, savasties paieškas ir Meilės troškimą

Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ man patiko, nors tam tikras neatitikimo jausmas liko. Man svarbios temos romane – darboholizmas ir savasties paieškos. Labai imponavo lietuviškas kontekstas – herojų vardai, vietovės – Skuodas, Pervalka, Širvintos, Alytus ir kiti – tokie paslaptingi miestai, kai jie iškyla romano kontekste. Alma, Ina, Ona – tokie lietuviški vardai, man tai padėjo įsijausti, pajusti skaitymo malonumą. O neatitikimas? – tikriausiai dėl kaltinimų mano kartai, be intencijos ją suprasti (?)

Skaityti toliau “Būti savimi ar gyventi kitų gyvenimus“

Apie 2024 metais perskaitytas knygas

Mano nuomone biblioterapinės istorijos – rekomenduoju

Per 2024 metus perskaičiau apie 50 knygų (užrašus vedu ne visai tiksliai). 31 iš perskaitytų aprašiau tinklaraštyje „Biblioterapija: skaitymo rekomendacijos“, jas skaitydama radau sau kažką, kuo norėčiau pasidalinti su kitais ir tikiu, kad šios knygos gali padėti – praplėsti vidinį pasaulį, pasidžiaugti kūrybiškumu, pamatyti Viltį ar pamąstyti apie pribrendusius pokyčius.

Skaityti toliau “Apie 2024 metais perskaitytas knygas“