Judith Béres straipsnis apie biblioterapiją Lietuvoje

Maloni žinia iš Vengrijos – Judith atsiuntė Vengrijos medicinos bibliotekų žurnalo numerį, kuriame išspausdintas jos straipsnis apie 2017 metų Birštono konferenciją ir savo viešnagę Lietuvoje. Straipsnyje jau minima besikurianti Lietuvos biblioterapijos asociacija.  Straipsnis yra p. 80-86, suprantama, visa informacija yra vengrų kalba – gyvename vis dar kultūrinės įvairovės sąlygomis 🙂

Judith_Beres_straipsnis_LBA

Viršvalandžiai artėjant Dievui

plaukti_debesimis
Plaukti debesimis. D. Janavičienės nuotr. 

Tikrai ne kartą teko sutikti citatų, ar užuominų iš Jurgos Ivanauskaitės knygos „Viršvalandžiai“. Tikrai norėjau ją perskaityti, sąmoningai ieškojau, bet keliai į knygą ilgai buvo užverti. Būna taip, ne kartą tą teko patirti, – klaidžioji aplink, pagal tam tikrus ženklus manai, – jau radau, bet ir vėl supranti, kad ne tai. Nelabai suprantu, kodėl į šią knygą man taip ilgai neatsivėrė kelias, bet šį kartą esu dėkinga socialinių tinklų galimybėmis, nes per juos gavau tikslią nuorodą, ko ieškoti. Apie „Viršvalandžiai“ ant mano sienos parašė du žmonės. Ir iš karto radau, ir paskaičius tikrai žinau, kad tai knyga, kuri daugeliui gali būti biblioterapine. Skaityti toliau “Viršvalandžiai artėjant Dievui“

Žodis ir jo galia

Pilnų namų bendruomenės angelas. D. Janavičienės nuotr.
Pilnų namų bendruomenės angelas. D. Janavičienės nuotr.

Šią knygą esu varčiusi rankose ir…nesiryžau nusipirkti. Nes pasirodė per daug … net nežinau ko per daug. Matyt, per daug … evangelijos joje? Per aštriai perteikiamas tikėjimas. Sunku buvo net parašyti šiuos žodžius dabar. Bet taip yra… Mane ši knyga išgąsdino savo stiprybe ir įsitikinimais. Tai J. Meyer „Žodžio galioje mirtis ir gyvenimas“. Jeigu knygą skaitėte, tai gal mane suprasite… bent jau esu nuoširdi sau.

Skaityti toliau “Žodis ir jo galia“

Pokalbiai su amžininkais

Į Liškiavos piliakalnį...
Į Liškiavos piliakalnį… D. Janavičienės nuotr.

Skaityti Jurgos Ivanauskaitės knygas man nelengva. Iki šiol jos skaitytų romanų, nei kelionių knygų biblioterapinėmis negalėjau įvardinti, bent jau savo subjektyvia patirtimi. Vis norėjau paskaityti jos paskutinę eilėraščių knygą, kuri (kaip ne kartą esu kažkur skaičiusi) labai skiriasi nuo ankstesnės kūrybos. Bet netgi nacionalinėje bibliotekoje „Odės džiaugsmui“ paskaityti negavau, ją skaityti galima tik skaitykloje. Taip ir neprisiruošiau tam žygiui. Bet… praeinant palei Laisvalaikio skaitymo fondą, išdėstytą fojė, akis užkliuvo už „Švelnūs tardymai“ viršelio. Ištraukiau, nustebau, kad tai – J. Ivanauskaitės knyga… ir ją pasiėmiau.

Skaityti toliau “Pokalbiai su amžininkais“

Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika

bmd
Stebuklas ant palangės. Viduržemy pražydo klivija. D. Janavičienės nuotr.

Vienas iš biblioterapinės veiklos aspektų – teminių rekomendacijų parengimas. Rekomenduojame vienas kitam knygas dažniausiai tiesiog pasisakydami, kad tai „gera knyga“. Žinant komunikacijos proceso subtilybes, akivaizdu, kad kiekvienas po šiuo bendru, labai plačiu išsireiškimu („gera knyga“) turim kažką tokio omeny, kuo ta knyga mums patiko, įkvėpė, tiesiog patraukė. Štai tokių detalių ištraukimas į dienos šviesą jau ir galėtų būti įvardintas, kaip biblioterapijos paieška. Pačiam sau įvardinti, kodėl ši knyga mane patraukė? Kuo ji užkabino mano Sielą, o gal net ir Dvasią? Skaityti toliau “Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika“

Tiršta gyvenimo tėkmė

laiptai_ruduoKnygą atradau ne pati. Ją rekomendavo kažkas iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos kolegių interneto svetainės rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“. Labai mėgstu šią rubriką, ji parodo tam tikrą takelį, renkantis knygas. Nes šiaip užkliūti už pavadinimo – jau nėra vilties. Mažai vaikštau po knygų lentynas. Sudomina dabar interneto vaizdai, kartais – ten rasti nuoširdūs žodžiai.

Manau, kad knygos pagal viršelį nesirinkčiau. Gintarine šviesa švytinčios vilko akys man neatrodo viliojančiai. Daugiau bauginančiai. Kaip ir pats vilko įvaizdis, net keista, kad jau kelintoje knygoje jį aptinku. Kodėl anksčiau to nepasitaikė? – retorinis klausimas… Skaityti toliau “Tiršta gyvenimo tėkmė“

Biblioterapijos konferencijos derlius

birstono_grozis
Birštonas konferencijos dalyvius pasitiko išskirtinai pasipuošęs. D. Janavičienės nuotr.

2017 metų spalio 20 dieną Birštono Kurhauze vyko praktinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Tai jau trečioji kas antrus metus vykstanti konferencija, šiemet pirmąkart sulaukusi ir pranešėjų iš užsienio. Konferencijos metu įsteigta Lietuvos biblioterapijos asociacijos iniciatyvinė grupė, asociacijos iniciatyvinės grupės pirmininke tapo doc. dr. Jūratė Sučylaitė. Skaityti toliau “Biblioterapijos konferencijos derlius“

Drakonas stipresnis už valią

prie_rasytoju_sienos„Heroiną“ norėjau perskaityti seniai. Matyt, nelabai norėjau, nes vis neprisiruošdavau, negaudavau pasiskolinti, – tiesiog po ranka pasitaikydavo kažkas kitas. Dabar atėjo eilė. Gerai, kad paskaičiau, nors ji mane daugiau sukrėtė, nei davė vilties (kaip rašoma knygos anotacijoje). Tiesa, kad galima įžiūrėti ten viltį, bet tikrai mažą. Kaip iliuzijų išsklaidymą tiems, kurie jose skęsta, – gal ir tai būtų pagalba tokioje situacijoje, nežinau. Skaityti toliau “Drakonas stipresnis už valią“

Biblioterapija ir stresas dėl informacijos perkrovų

Dangaus ženklai. D. Janavičienės nuotr.
Dangaus ženklai. D. Janavičienės nuotr.

Seniai galvojau apie informacijos pertekliaus grėsmę sveikatai. Pati tai aštriai patyriau, rengdama daktaro disertaciją. Intuityviai suvokiau, kad atsiradę fiziniai negalavimai yra tiesioginė per didelio informacijos kiekio, kurį turi apimti sąmonė, pasekmė. Po daugelio metų didelį įspūdį man padarė nuotoliniai kursai, kuriuos turėjome studijuoti pagal kvalifikacijos kėlimo programą Lietuvos Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje. Ypatingai psichologo Mariaus Daugelavičiaus paskaitos „Kas yra stresas“ ir „Kaip įveikti stresą?“. Vienoje iš šių paskaitų dėstytojas pateikia aiškią schemą, kaip impulsais mus veikianti informacija sukelia įtampą mūsų organizme. Skaityti toliau “Biblioterapija ir stresas dėl informacijos perkrovų“

Raudonų burių paslaptis

Ne raudonos burės. Gal dabar kapitonai atkrenda malūnsparniais? D. Janavičienės nuotr.
Ne raudonos burės. Gal dabar kapitonai atskrenda malūnsparniais? D. Janavičienės nuotr.

Neįsivaizduoju, kaip galėjo atsitikti, bet iki šiol nebuvau skaičiusi Aleksandro Grino „Raudonų burių“. Šis simbolis ne kartą prašmėžavo pro mano ausis, bet liko numanoma, bet taip ir nesuvokta prasme. Man atrodė, kad tai – aistros simbolis, kurio aš nesuprantu. Net gėda, kad esu tokia neišprusus, panaši į tas Gintarės Adomaitytės aprašytas besimokančias šokti merginas, kurios nesupranta užduoties: „Įsijausti į Asol būseną, – esat prie jūros, laukiat raudonų burių“…. Skaityti toliau “Raudonų burių paslaptis“