Vienas iš biblioterapinės veiklos aspektų – teminių rekomendacijų parengimas. Rekomenduojame vienas kitam knygas dažniausiai tiesiog pasisakydami, kad tai „gera knyga“. Žinant komunikacijos proceso subtilybes, akivaizdu, kad kiekvienas po šiuo bendru, labai plačiu išsireiškimu („gera knyga“) turim kažką tokio omeny, kuo ta knyga mums patiko, įkvėpė, tiesiog patraukė. Štai tokių detalių ištraukimas į dienos šviesą jau ir galėtų būti įvardintas, kaip biblioterapijos paieška. Pačiam sau įvardinti, kodėl ši knyga mane patraukė? Kuo ji užkabino mano Sielą, o gal net ir Dvasią? Skaityti toliau “Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika“
Knygą atradau ne pati. Ją rekomendavo kažkas iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos kolegių interneto svetainės rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“. Labai mėgstu šią rubriką, ji parodo tam tikrą takelį, renkantis knygas. Nes šiaip užkliūti už pavadinimo – jau nėra vilties. Mažai vaikštau po knygų lentynas. Sudomina dabar interneto vaizdai, kartais – ten rasti nuoširdūs žodžiai.
„Heroiną“ norėjau perskaityti seniai. Matyt, nelabai norėjau, nes vis neprisiruošdavau, negaudavau pasiskolinti, – tiesiog po ranka pasitaikydavo kažkas kitas. Dabar atėjo eilė. Gerai, kad paskaičiau, nors ji mane daugiau sukrėtė, nei davė vilties (kaip rašoma knygos anotacijoje). Tiesa, kad galima įžiūrėti ten viltį, bet tikrai mažą. Kaip iliuzijų išsklaidymą tiems, kurie jose skęsta, – gal ir tai būtų pagalba tokioje situacijoje, nežinau. 
Skaitydama šią madingą knygą (Valdas Papievis. Odilė arba Oro uostų vienatvė), ilgai negalėjau nuo savęs numesti tam tikro skepsio – ir kas gi čia tokio vertingo, kad paskelbti ši romaną metų knyga? Kiek galima skaityti apie amžinose atostogose gyvenančią 90-metę, kuri karts nuo karto vyksta atostogų (pas dukterį į Londoną). Gyvenimas tuščiame penkių kambarių bute, kai tau samdo tris patarnaujančius žmones – argi tai ta prasmė, kurios mes siekiame? 
Ar galime pasijausti geriau tik skaitydami tekstą, ar reikalingas pokalbis apie tai, ką perskaitėt?
Skaitydami, pasineriame į kito asmens išreikštą kūrybingumą. Diskutuodami apie tekstą, patys įsitraukiame į kūrybinę veiklą. Moderuojamų diskusijų metu atliekame įvairius kūrybinius pratimus, – visa tai sudaro galimybes atsipalaiduoti, patirti kūrybinės veiklos džiugesį, socialinį susietumą, bendros veiklos prasmingumą. Tai ir galime įvardinti realiais biblioterapijos lūkesčiais.
BIBLIOTERAPIJA 