Dantų ir giminės šaknys turi sąsajų
Suomių rašytojo Miika Nousiainen‘o romanas „Šaknys“ vertas dėmesio pirmiausia dėl to, kad skatina šypsotis. Ne vien dėl to, kad parodyti sveikus dantis, bet tiesiog dėl galimybių pasinerti į subtiliai humoristinį stilių. Tamsiais žiemos vakarais man (o gal ir kitiems) norisi tokio skaitomos knygos poveikio.
Skaityti toliau “Odontologinis pasaulio atspindys“
Viduramžių liaudies gyduolio nelengvas gyvenimo kelias
Knyga apie bibliotekininkus, knygas, skaitymą ir … išbandymus
Vėžiai gieda niekam negirdint
Papasakota istorija skaudina, bet kartu rodo išsilaisvinimo kelią
Prisiminimai iš toli mums atrodo kitaip, nei buvo tai išgyvenant
John Fowles romaną „Prancūzų leitenanto moteris“ man norisi apibūdinti, kaip kūrinį apie moteriškumo kaitą visuomenėje. Žinoma, kad tai ir apie meilę. Nes moters ir vyro santykis dažniausiai būna apie meilę, net ir tuomet, kai ta meilė arba visai neįvyko, arba įvyko kitaip, nei tai gali priimti to meto visuomenė. Sakyčiau, kad šių dienų diskusijos apie Stambulo konvenciją kažkaip susišaukia su romano herojų įtampomis.
Mark Haddon romanas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ man nebuvo juokingas. Taip sakau dėl to, kad jį perskaičiau iš rekomendacijų apie linksmas, juoką ir gerą nuotaiką inspiruojančias knygas. Bet šis tekstas praplėtė mano suvokimą apie tai, kaip reiškiasi Aspergerio sindromas (viena iš autizmo formų). Todėl knygą galiu įvardinti biblioterapine.
Skaityti toliau “Pažintis su autizmo sindromu“
Emocijos nesilieja per kraštus, bet širdį kabina…
Akvilės Kavaliauskaitės knygą „Kūnai“ iš bibliotekos pasiėmiau dar iki jos įtraukimo į nominuojamus „Metų knygos rinkimus“ sąrašą. Labai džiaugiuosi, atradusi lietuvių autorės knygą, kurią galiu rekomenduoti ir kitiems. Man ši knyga labai patiko – išieškotu žodžiu, subtiliai reiškiamomis emocijomis, skaidriomis arba išmintingomis įžvalgomis.
Skaityti toliau “Lietuviškos novelės“
COVID-19 pažymėtais laikais visiems mums reikia skaitymo terapijos
BIBLIOTERAPIJA 