John Fowles romaną „Prancūzų leitenanto moteris“ man norisi apibūdinti, kaip kūrinį apie moteriškumo kaitą visuomenėje. Žinoma, kad tai ir apie meilę. Nes moters ir vyro santykis dažniausiai būna apie meilę, net ir tuomet, kai ta meilė arba visai neįvyko, arba įvyko kitaip, nei tai gali priimti to meto visuomenė. Sakyčiau, kad šių dienų diskusijos apie Stambulo konvenciją kažkaip susišaukia su romano herojų įtampomis.
Mark Haddon romanas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ man nebuvo juokingas. Taip sakau dėl to, kad jį perskaičiau iš rekomendacijų apie linksmas, juoką ir gerą nuotaiką inspiruojančias knygas. Bet šis tekstas praplėtė mano suvokimą apie tai, kaip reiškiasi Aspergerio sindromas (viena iš autizmo formų). Todėl knygą galiu įvardinti biblioterapine.
Skaityti toliau “Pažintis su autizmo sindromu“
Emocijos nesilieja per kraštus, bet širdį kabina…
Akvilės Kavaliauskaitės knygą „Kūnai“ iš bibliotekos pasiėmiau dar iki jos įtraukimo į nominuojamus „Metų knygos rinkimus“ sąrašą. Labai džiaugiuosi, atradusi lietuvių autorės knygą, kurią galiu rekomenduoti ir kitiems. Man ši knyga labai patiko – išieškotu žodžiu, subtiliai reiškiamomis emocijomis, skaidriomis arba išmintingomis įžvalgomis.
Skaityti toliau “Lietuviškos novelės“
COVID-19 pažymėtais laikais visiems mums reikia skaitymo terapijos
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais (penkios apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos biblioterapijos asociacija) įgyvendina tęstinį projektą „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“. Pirmuoju projekto etapu 2020 metais numatyti mokymai savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojams išsitęsė daugiau nei pusmetį. Dėl COVID19 įtakos teko ne kartą atidėti ir iš naujo derinti mokymų grafiką, tačiau rugsėjo viduryje šis projekto etapas baigtas.
Skaityti toliau “Baigėme projekto „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ mokymus“
Stefano Zweigo autobiografinę knygą „Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai“ tikrai verta paskaityti asmenybės vystymo tikslais. Todėl ją galiu įvardinti biblioterapine. Neeilinė asmenybė, išskirtinis gyvenimas, gilus pasaulio suvokimas tikrai gali mus praturtinti įžvalgomis, emociniu nusiteikimu, taikliais komentarais apie mus supančią aplinką ir jos suvokimą.
Taip jau atsitiko, kad Stefano Cveigo iki šiol nesu skaičiusi. Nors apie jo psichologines įžvalgas, gilų žvilgsnį link Sielos gelmių, esu girdėjus ne kartą. Džiaugiuosi, kad laiku prisiminiau šį autorių, paieškojau ir perskaičiau jo novelių knygą „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Knygą galiu įvardinti biblioterapine dėl atidaus žvilgsnio ten, kur ne kiekvienas mato – gilyn į žmogaus Sielą, asmenybės giliuosius klodus.
Knygoje surinktos 9 novelės, kiekvienoje jų – atskira istorija …. apie nematomąją gyvenimo pusę. Ji yra šalia mūsų, bet kartu – jos nėra, nes nematom, o gal tiesiog nenorim matyti?
Skaityti toliau “Psichologinės novelės“
Julian Barnes romanas „Pabaigos jausmas“ man pasirodė biblioterapinis. Jis atvėrė naujus klodus, suvokiant, kaip mes patys jaučiam save ir kitus, ir kaip tai skiriasi nuo tų kitų išgyvenamos realybės. Nelengva, keistoka, bet verta paskaityti knyga.
Roy Jacobsen romaną „Neregimieji“ skaitėme LNB Skaitytojų klube. Šią knygą pasirinkusios buvome senokai, bet vis atidėdavome jos skaitymą dėl tam tikrų priežasčių. Skaitėme dabar, karantino sąlygomis. Tiksliau kažin ar galima pasirinkti. Karantinas mus apribojo kiek ilgiau nei mėnesiui, o šiame romane patiriame lėtai tekantį šeimos gyvenimą, kurį šalta jūra nuo pasaulio skiria visada. Skaityti toliau “Gyvenimas saloje“
Apsisprendimą skaityti Orhano Pamuko knygą „Tos keistos mano mintys“ nulėmė įprastomis gyvenimo sąlygomis keistokas argumentas, – tai kad knyga stora (didelės apimties tekstas, daugiau nei 600 puslapių). Ne karantino laikotarpiu tokie matmenys mane kaip tik atbaidydavo. O prieš galutinai bibliotekos patalpas uždarant net darbuotojams, suspėjau dar užsisakyti keletą knygų. Atėjusi jų pasiimti, supratau, kad dabar – pats tas laikas storoms knygoms. Jos įtraukia ilgam, o tai reiškia, kad karantino „vakarai nebus nuobodūs“ (perfrazuojant lietuvišką šlagerį…). Skaityti toliau “Kita kultūra – tas pats gyvenimas“
BIBLIOTERAPIJA 