Julian Barnes romanas „Pabaigos jausmas“ man pasirodė biblioterapinis. Jis atvėrė naujus klodus, suvokiant, kaip mes patys jaučiam save ir kitus, ir kaip tai skiriasi nuo tų kitų išgyvenamos realybės. Nelengva, keistoka, bet verta paskaityti knyga.
Roy Jacobsen romaną „Neregimieji“ skaitėme LNB Skaitytojų klube. Šią knygą pasirinkusios buvome senokai, bet vis atidėdavome jos skaitymą dėl tam tikrų priežasčių. Skaitėme dabar, karantino sąlygomis. Tiksliau kažin ar galima pasirinkti. Karantinas mus apribojo kiek ilgiau nei mėnesiui, o šiame romane patiriame lėtai tekantį šeimos gyvenimą, kurį šalta jūra nuo pasaulio skiria visada. Skaityti toliau “Gyvenimas saloje“
Apsisprendimą skaityti Orhano Pamuko knygą „Tos keistos mano mintys“ nulėmė įprastomis gyvenimo sąlygomis keistokas argumentas, – tai kad knyga stora (didelės apimties tekstas, daugiau nei 600 puslapių). Ne karantino laikotarpiu tokie matmenys mane kaip tik atbaidydavo. O prieš galutinai bibliotekos patalpas uždarant net darbuotojams, suspėjau dar užsisakyti keletą knygų. Atėjusi jų pasiimti, supratau, kad dabar – pats tas laikas storoms knygoms. Jos įtraukia ilgam, o tai reiškia, kad karantino „vakarai nebus nuobodūs“ (perfrazuojant lietuvišką šlagerį…). Skaityti toliau “Kita kultūra – tas pats gyvenimas“
Frediriko Backmano romaną „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ tikrai galiu įvardinti biblioterapine. Juk visi mes turim (ar turėjom) mamas, daugelis patiriam kartų susidūrimus, kaip močiutės, mamos ar anūkės. Kintant šeimos narių vaidmenims, vieni lengviau, kiti sunkiau prie jų prisitaikom, tikriausiai dėl to ir pergyvenam. Todėl šmaikščiai, su nostalgišku humoru parašytas romanas pirmiausia mums leis atsipalaiduoti. O tai jau pasiekimas, juk gyvenam ne pačius geriausius laikus. Priverstinai sulėtinę gyvenimo tempą, turim išlikusį lengvai pasiekiamą malonumą – skaityti gerą knygą. Šios knygos elektroninė versija yra nemokamai prieinama portale ibiblioteka.lt. Skaityti toliau “Gera močiutė nebuvo puiki mama“
Tiesą sakant Olgos Tokarczuk kūrinys „Bėgūnai“ pirmu skaitymu manęs nesužavėjo. Tačiau užkabino. Ypatingai šiandienos aktualija – nuolatiniu žmonijos bėgimu. Mūsų bėgimu per pasaulį, kuris dabartyje įgavo visai naują prasmę. Ar tikrai gyvenimo prasmė – migracija. Iš miesto į miestą, iš vieno oro uosto į kitą… o nuo vienos kelionės iki kitos – sustojęs, pavojingas laikas? Skaityti toliau “„..mūsų kūnas, kai juda, yra šventas…““
Antrus metus lankausi Knygų mugėje ne kaip pasyvi stebėtoja, o kaip tikra dalyvė. Malonu, kad mugėje ne pardavinėju, o pristatau paslaugą – dar nelabai įprastą bibliotekose biblioterapijos veiklą. Aš šią paslaugą daugiau sieju su suaugusiais bibliotekų lankytojais, tačiau ji gali būti taikoma ir vaikams. Skaityti toliau “Pokalbiai biblioterapijos kampe“
2019 metų gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje vyko netradicinis renginys. Konferencija – įprasta akademinei bendruomenei renginių forma, netradicinė yra pati tema. Konferencijos pranešėjai pristatė įžvalgas, patirtis, tyrimus ir net ES institucijų dokumentus apie meno įtaką asmens sveikatai. Skaityti toliau “Įspūdžiai iš mokslinės praktinės konferencijos „Menas ir medicina““
Lorenzi Licalzi romaną „Ko tu iš manęs tikiesi?“ pati kažin, ar būčiau atradusi. Jį perskaičiau pagal klubo narių pasirinkimą. Knyga apie senatvėje patirtą meilę, be to – senelių namuose… kažkodėl suintrigavo daugelį klubo narių. Gal keičiasi mūsų suvokimas, kad meilė gali ištikti tik jaunimą? Skaityti toliau “Kokia čia dar meilė senatvėje?“
Davido Grossmano romanas „Užeina kartą arklys į barą“ apie tai, kaip pagyvenęs humoristas nusprendžia pažymėti savo gimtadienį. 57 metai – subrendęs, atsakingas žmogus, gimtadienio proga mažai tikėtini akibrokštai. Juo labiau, kad į išvakarėse vykstantį pasirodymą jis pakviečia draugą. Draugą? – kažin, ar taip galima pavadinti pakviestąjį, su pagrindiniu knygos herojumi susijusį nuo pat vaikystės. Suplanuotas humoro – anekdotų šou virsta prisiminimų, skaudžių išgyvenimų kupinu pasakojimu – tarsi išpažintimi. Su agresijos sau priemaišomis. Ir pasipiktinusia publika. Skaityti toliau “Vietoj anekdotų – išpažintis“
Skaitytojų klubą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu su Rasa Derenčiene įkūrėme 2018 metų spalio mėnesį. Pirmasis sezonas truko 8 mėnesius, gegužę išsiskirstėme vasarai, iš karto sutarusios dėl susitikimo rudenį. Sezonas pavyko, – nes paskutiniojo susitikimo metu jau sklandė išankstinio pasiilgimo žavesys. „Norėsim susitikti jau rugsėjį, nelaukime spalio“ – kalbėjo narės, geriau iš karto numatykim datą ir knygą. Buvo malonu suvokti, kad ne tik mes, organizatorės, lauksiam mielų pokalbių ilgėjančiais vakarais…. Skaityti toliau “Skaitytojų klubo pirmąjį sezoną pabaigus“
