Bronnie Ware nėra profesionali slaugytoja, ji tokia tapo praktiškai slaugydama mirštančius žmones. Kaip ir ji nėra baigusi kūrybinio rašymo, nei literatūros studijų, taigi – nėra profesionali rašytoja. Bet jos publikuota knyga „5 dažniauios apgailestavimų priežastys mirštant“ gali būti terapine daugeliui žmonių. Matyt, jau yra terapine, nes vis dar mūsų visuomenėje kalbėti nuoširdžiai apie mirtį išdrįsta mažai kas. O juk susiduriame su šiuo reiškiniu ir iš jo kylančiomis emocijomis tenka kiekvienam. Skaityti toliau “Prasmingas gyvenimas ir mirties artumas“
Gyvenimas laiškais (sau?)
Apie Michailo Šiškino romaną „Laiškų knyga“ išgirdau iš biblioterapijos užsiėmimus lankiusių dalyvių. Ne vienai iš jų ši knyga suteikė impulsų apmąstyti savo gyvenimą, pasisemti stiprybės. Skaityti toliau “Gyvenimas laiškais (sau?)“
Literatūros dėstytojo gyvenimas
Ko galima pasimokyti iš JAV universitete XX amžiaus viduryje dirbusio literatūros dėstytojo gyvenimo? Jei būčiau sau kėlus tokį klausimą, kažin ar būčiau skaičiusi John Williams romaną „Stouneris“. Nebuvo tokio klausimo, nes knygą skaitėme LNB Knygų klube. Taip jau išėjo, kad per metus išmokau klubo nariais pasitikėti. Tai, ką iš pasiūlytų variantų išrenkam – dar ne kartą nenusivyliau. Ne aš viena džiaugiuosi diskusijomis. Nes tarp išsakytų nuomonių ne kartą buvo ir tokių: „tokios knygos pati nebūčiau skaičiusi iki galo“ Arba „tikrai nebūčiau priėjusi iki šios knygos“. Bet juk taip ir praturtinam save, pažindamas kitus. Skaityti toliau “Literatūros dėstytojo gyvenimas“
Savarankiškas, reiškia laimingas žmogus?
Panašūs knygos pavadinimai mane atbaido nuo skaitymo. Bet šį kartą knygą rekomendavo biblioterapijos užsiėmimo Šiauliuose dalyvė. Senjorai skaito tokias knygas ir jos veikia biblioterapiškai. Nusprendžiau paskaityti L. Gounelle psichologinį romaną „Laimingas žmogus“, kad suprasčiau, kokios knygos patinka mėgstantiems skaityti senjorams. Skaityti toliau “Savarankiškas, reiškia laimingas žmogus?“
Išmintinga knyga
Axel Munthe autobiografinį romaną „Knyga apie San Mikelę“ skaičiau antrą kartą. Pasitvirtino taisyklė, kad geras knygas kiekvieną kartą skaitai kitaip, atrandant vis naujus pasakojimo aspektus. Nustebau, nes knygą skaičiau ne taip jau ir seniai, prieš keletą metų. Bet prisiminiau visai kitaip, nors išlikusios detalės ir dabar mane giliai palietė. Tačiau naujų istorijų, temų ir potemių knygoje atradau daug daugiau, nei jų prisiminiau. Kodėl tiek daug pamiršau? O gal įsiminiau tik tai, kas tuomet buvo aktualiausia? Skaityti toliau “Išmintinga knyga“
Amžinosios vertybės išlieka?
Žodis bestseleris, o ypač šalia jo esantis epitetas (?) Nr. 1 paprastai mane nuteikia kritiškai, o juo pažymėtas produktas, (tai yra knyga) veikia atstumiančiai. Tačiau šia nuostata suabejojau po mokslinių diskusijų tarptautiniame skaitymą analizuojančių mokslininkų tinkle. Išsivysčiusių kapitalistinių šalių žmonės įpratę viską matuoti ekonomine verte. Jeigu milijonai perka tą patį produktą, reiškia jis vertas pagarbos. Netgi tuomet, kai kalbame apie nematerialų dalyką, kurį mums iš viso dar vis neįprasta vadinti produktu. Šios mintys man siejasi su šiuolaikinės amerikiečių rašytojos Ann Patchett XXI amžiuje parašytu romanu „Vieningieji“ . Skaityti toliau “Amžinosios vertybės išlieka?“
Literatūrinė vaistinė
Ninos George romaną „Levandų kambarys“ ketinau perskaityti daug anksčiau. Juk joje aprašyta literatūrinės vaistinės idėja pasinaudojo Vilniaus A. Mickevičiaus biblioteka. Apie šią puikią idėją išgirdau gerokai anksčiau, nei perskaičiau romaną. Iki šio laiko vis pavydėdavau pasakojantiems apie kvapų ir literatūrinių – biblioterapinių minčių pripildytą romantišką pasakojimą. Skaityti toliau “Literatūrinė vaistinė“
Pakeisti santykius su artimais žmonėmis
Harriet Godhor Lerner knygą „Pykčio šokis“ susitikimuose žmonės dažnai pamini, kaip biblioterapinę knygą. Todėl ją paskaityti norėjau ir aš, nors šiaip tokių savipagalbos (receptų – patarimų) knygų vengiu. Ne kartą esu patyrusi, kad suformuluoti patarimai mane kažkaip keistai veikia. Aš jais sunkiai patikiu, ir iš karto turiu tarsi nusistatymą, kad jie man netinka. Panašiai buvo ir šį kartą. Skaityti toliau “Pakeisti santykius su artimais žmonėmis“
Nutraukti smurto ratą
Autobiografinis romanas apie sudėtingą vaikystę. Dabar tai vieša tema, matome reportažus per TV, girdime skaudžias istorijas iš vaikų gydytojų. Matyt, gerai, kad kalbame, nes viešumas tokiuose sunkiuose patyrimuose labai svarbus. Paskaičius Chip St. Clair knygą „Drugelių sodas“ kiek kitaip suvokiu kitų pastangas vaikus apsaugoti nuo smurto. Netgi šioms pastangoms išvirstant ir į kitokias skaudžias istorijas. Skaityti toliau “Nutraukti smurto ratą“
Kaip mes užstringame arba prasilenkiame laike
Tikrai norėjau perskaityti Alan Lightman knygą „Einšteino sapnai“. Skaičiau interviu su autoriumi, norėjau, bet nenuėjau į susitikimą su juo literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Tikriausiai dėl to turėjau didelius lūkesčius, tarsi laukiau stebuklo. Pačiai gaila, kad paskaičius romaną, kiek nusivyliau… Net ir dabar nekaip jaučiuosi, kad taip atsitiko… Skaityti toliau “Kaip mes užstringame arba prasilenkiame laike“
